Besidomint hipnoterapijos metodais yra lengva pasiklysti informacijos kiekyje. Egzistuoja daugybė skirtingų hipnoterapijos stilių ir metodų, kurių kiekvienas turi savo privalumų. Vieni terapeutai naudoja Eriksoninę hipnoterapiją, kuri paremta metaforomis ir pasakojimais. Kiti taiko regresinę hipnoterapiją, kurioje analizuojamos praeities patirtys bei įvykiai, siekiant suprasti dabartines problemas ir atrasti šaknines tų problemų priežastis. Taip pat egzistuoja hipnoanalizė, jungianti hipnozę su tradicine psichoanalize, ir tiesioginių pasiūlymų hipnoterapija, dažnai taikoma įpročių keitimui.
Be šių metodų, egzistuoja ir daugybė kitų hipnoterapijos formų ir jų variacijų, kurioms didelę įtaką daro geografiniai veiksniai bei skirtingų metodų populiarumas įvairiose šalyse. Skirtingos hipnoterapijos technikos dažnai taikomos priklausomai nuo sprendžiamos problemos bei terapeuto išsilavinimo bei patirties.
Tačiau pastaraisiais metais Kognityvinė elgesio hipnoterapija, (angl. Cognitive Behavioural Therapy, toliau tekste ‘’CBH’’) sulaukė ypatingo dėmesio kaip viena iš labiausiai mokslu pagrįstų hipnoterapijos formų. Sujungdama kognityvinę elgesio terapiją (KET) su klinikine hipnoze, CBH siūlo aiškiai struktūruotą, modernų ir psichologija grįstą metodą, kuris yra ypatingai efektyvus keičiant įpročius, valdant emocijas ir siekiant ilgalaikių pokyčių.
Kas yra kognityvinė elgesio hipnoterapija (CBH)?
CBH yra Kognityvinės elgesio terapijos (KET) ir įrodymais pagrįstos klinikinės hipnoterapijos derinys. Užuot traktavusi hipnozę kaip mistinę ar stebuklingą būseną, CBH naudoja ją kaip praktinį įrankį – panašiai kaip meditaciją ar gilų atsipalaidavimą – siekiant perprogramuoti mąstymo ir elgesio modelius. Ko pasekoje, norimas pokytis yra pasiekiamas gana greitai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių psichoterapijos formų, padedanti žmonėms atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei įpročius. Ji naudojama kaip aukso standartas šiuolaikinėje psichoterapijoje ir plačiai taikoma nerimo, depresijos, fobijų, įvairių nuotaikos ir valgymo sutrikimų terapijoje. Ji taip pat populiari motyvacijos stokos ir įpročių (pvz., emocinio valgymo ar rūkymo) korekcijai.
Klinikinė hipnozė, CBH kontekste, naudojama kaip priemonė, padedanti sutelkti dėmesį, aktyvuoti vaizduotę ir reguliuoti emocijas – leidžianti giliau pritaikyti KET metodus. Šių metodų derinys sukuria galingą ir struktūruotą bei pragmatišką būdą ilgalaikiams pokyčiams pasiekti.
Kuo CBH skiriasi nuo kitų hipnoterapijos metodų?
Vienas iš pagrindinių CBH išskirtinumų yra tai, kad ji orientuota į dabartį ir ateitį, o ne į praeities įvykių analizę.
CBH remiasi prielaida, kad pokyčiai įvyksta čia ir dabar, todėl vietoje praeities įvykių ieškojimo ir analizės mes koncentruojamės į dabartinės problemos palaikymo priežastis, kitaip sakant, išlaikomuosius faktorius, ir būdus, kaip juos pakeisti.
Vienas iš CBH metodikos pranašumų – dėmesys psichosomatiniams mechanizmams, kurie jungia psichologinę ir fiziologinę žmogaus patirtį. Kadangi didžioji dalis emocinių problemų pasireiškia ne tik mintyse, bet ir kūne, CBH naudoja gilaus atsipalaidavimo ir somatinės (kūno) sąmoningumo (mindfulness) technikas, siekiant tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus.
CBH taikymas ir psichosomatinės būklės
Stresas ir nerimas – CBH naudoja sąmoningumo praktikomis grįstas gilaus atsipalaidavimo technikas, subtilius minčių stabdymo protokolus ir įvairius kvėpavimo metodus, kad sumažinti įtampą ir nuramintų centrinę nervų sistemą.
Raumenų įtampa ir skausmas – Progresyvaus raumenų atpalaidavimo praktikos (Jacobson, 2018) yra plačiai taikomos CBH sesijose, padedant klientui pasiekti gilesnę hipnozės būseną per kūną. Tyrimai rodo, kad hipnozė gali efektyviai sumažinti lėtinį skausmą (Jensen et al., 2015), nes ji veikia ne tik emocinius, bet ir neurofiziologinius procesus.
Virškinimo problemos ir dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – Psichosomatiniai veiksniai dažnai sukelia skrandžio skausmus, rūgštingumą ar žarnyno sutrikimus, ypač žmonėms, patiriantiems lėtinį stresą. Tyrimai rodo, kad hipnozė veiksmingai mažina DŽS simptomus, normalizuoja virškinimo sistemą ir mažina žarnyno jautrumą (Whorwell et al., 2006). Dėl šių priežasčių CBH yra labai paplitusi metodika tarp gastroenterologų.
Miego sutrikimai – CBH padeda sureguliuoti miego ciklą, mažinti nemigą, pertraukiamą miegą bei neramių minčių srautą, naudojant savarankišką hipnozę ir elgesio korekciją.
Odos problemos (egzema, psoriazė, aknė) – Emocinė įtampa ir stresas dažnai pasireiškia per odos būklę. Hipnoterapija, ypač kai derinama su kognityviniais metodais, padeda valdyti niežėjimą, uždegiminius procesus ir autoimunines reakcijas, kurios gali paūmėti esant stresui (Shenefelt, 2010).
CBH metodai pasiteisina tiek esant diagnozuotoms medicininėms būklėms, tiek esant nepaaiškinamiems fiziniams simptomams, kurie neturi nustatytos organinės priežasties. Sutelkiant dėmesį į kūno ir proto sąveiką, žmogus išmoksta įsisąmoninti kūno pojūčius, sumažinti įtampą ir keisti savo reakcijas į fizinį diskomfortą.
Ateities vizualizacijos
Kas yra ganėtinai įdomu, yra tai, kad hipnozės metu, vietoje kelionės į praeitį, CBH naudoja ateities vizualizacijas. Pavyzdžiui, jei žmogus siekia atsikratyti emocinio valgymo, jis vedamas terapeuto, hipnotinėje būsenoje gali vizualizuoti save ateityje, jau pakeitusį savo įpročius: stebėti, kaip jis jaučiasi, kaip atrodo, kaip gyvena be senų destruktyvių elgesio modelių. Tai metodas, leidžiantis žmogui ne tik įsivaizduoti pokyčius, bet ir sąmoningai kurti naujas strategijas bei sprendimus, kurie padeda judėti į priekį.
Moksliškai pagrįsti CBH veikimo principai
CBH efektyvumas remiasi keliais psichologijos mokslu i pagrįstais darbais:
- Kognityvinė restruktūrizacija – neigiamų minčių keitimas racionalesnėmis (Beck, 1976).
- Sisteminis desensibilizavimas – laipsniška baimių mažinimo technika (Wolpe, 1958).
- Elgesio modifikacija per hipnozę – hipnozė sustiprina teigiamus elgesio pokyčius (Kirsch, 1996).
- Savihipnozės metodai – savihipnozės praktika padeda klientams savarankiškai taikyti mokytas technikas (Spiegel, 2003).
Apibendrinant, Kognityvinė elgesio hipnoterapija yra moksliškai pagrįstas, struktūruotas ir efektyvus metodas, padedantis žmonėms įveikti ne tik įpročius, bet ir emocines problemas, tokias kaip nerimas, depresija ar baimės.
Terapija remiasi KET principais, todėl yra gerai ištirta ir taikoma įvairiose integruotosios psichoterapijos srityse. CBH orientuota į dabartį ir ateitį, suteikiant klientams aiškius įrankius, kaip kurti norimus pokyčius. Ji padeda ne tik atsikratyti nepageidaujamų įpročių, bet ir sukurti naujus, sveikus elgesio modelius.
Norinčius sužinoti daugiau arba išbandyti šį metodą, kviečiu kreiptis:
Moksliniai šaltiniai bei nuorodos
- Beck, A. T. (1976). Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai. Tarptautinė universitetų leidykla.
- Aprašo kognityvinės elgesio terapijos (KET) pagrindus ir kaip mintys veikia emocijas bei elgesį.
- Kirsch, I. (1996). Hipnozės poveikis kognityvinės elgesio terapijos svorio metimo programoms – dar viena metaanalizė.Konsultacinės ir klinikinės psichologijos žurnalas, 64(3), 517–519.
- Tyrimas rodo, kad hipnozės įtraukimas į KET svorio metimo programas duoda reikšmingai geresnius rezultatus nei KET viena pati.
- Jensen, M. P., Patterson, D. R. (2015). Hipnoziniai metodai lėtinio skausmo valdymui: Klinikinės įžvalgos remiantis naujausiais tyrimais.Amerikos psichologas, 70(2), 167–177.
- Hipnozės metodai, įskaitant progresyvų raumenų atpalaidavimą, yra veiksmingi mažinant lėtinį skausmą.
