Emocinis valgymas – kai maistas tampa emocijų kalba
Emocinis valgymas – tai ne valios stoka. Tai gilus, pasikartojantis elgesio modelis, kai jūs naudojate maistą kaip būdą numalšinti emocinį skausmą, stresą, tuštumą, pyktį ar nuobodulį. Maistas tampa greičiausia emocijų reguliavimo strategija – nors ir trumpam, bet veiksminga. Ši būsena gali pasireikšti įvairiai: vakariniais persivalgymais, nuolatiniu „food noise“ – t.y. triukšmingu, nuovargį keliančiu minčių srautu apie maistą, valgymą, planavimą, ribojimą ar kaltę. Galbūt jus kamuoja užslėptas chaosas – chroniškas ribojimas, nuolatinis kramtymas ir spjaudymas, persekiojantis kaltės jausmas net po mažo užkandžio. Jūs bandėte laikytis dietų, kontroliuoti porcijas, atsisakyti cukraus, skaičiuoti kalorijas – ir vis tiek grįžtate prie persivalgymo. Galbūt vakarais, galbūt vienumoje, galbūt kasdien mintyse kovodami su maistu. Tai nėra silpnumas ar valios trūkumas. Tai – valgymo sutrikimas, kuris turi aiškią psichologinę priežastį, ir kuris gali būti išgydomas.
Išsilaisvinkite iš nesibaigiančio valgymo ciklo
Persivalgymo sutrikimas (angl. Binge Eating Disorder, BED) yra pripažintas psichikos sveikatos sutrikimas, įtrauktas į DSM-5 (Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostinį vadovą) ir ICD-11 (Pasaulio sveikatos organizacijos ligų klasifikaciją). Tai nėra tiesiog emocinis valgymas – tai gilus emocinio reguliavimo ir savivertės sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamais valgymo epizodais, po kurių dažnai jaučiate kaltę, gėdą ir pažadą „nuo rytojaus vėl susitvarkyti“.
Daugeliu atvejų tai tampa chronišku ciklu: ribojate save, laikotės taisyklių, o tada – sprogstate. Emociniai paleidikliai, tokie kaip stresas, vienišumas, pervargimas ar kritika, tampa priežastimi pasiekti vienintelį žinomą nusiraminimo būdą – maistą.
Dažniausi valgymo sutrikimai, su kuriais dirbu
Persivalgymo sutrikimas
Jūs patiriate pasikartojančius, nekontroliuojamus persivalgymo epizodus. Dažnai – vienumoje, greitai, slapta, net iki fizinio skausmo. Netrukus po to – gėda, pažadai, kontrolės siekis, o galiausiai ciklas prasideda iš naujo. Šis sutrikimas dažniausiai susijęs su emociniu reguliavimu ir yra glaudžiai susijęs su depresija, nerimu, žema saviverte. BED – tai dažniausiai diagnozuojamas valgymo sutrikimas pasaulyje, bet vienas mažiausiai atpažįstamų.
Bulimija
Bulimijos metu persivalgymo epizodai derinami su kompensaciniais veiksmais – vėmimu, laisvinamaisiais, badavimu ar perdėtu sportu. Galbūt bandoma paslėpti šiuos veiksmus nuo aplinkinių, tačiau jie kelia didžiulį fizinį ir emocinį stresą. Kūnas kenčia nuo išsekimo, elektrolitų disbalanso, dantų ir virškinimo problemų. Bulimija dažnai lydima stiprios vidinės kritikos, gėdos ir baimės prarasti kontrolę.
Anoreksija
Tai vienas pavojingiausių psichikos sutrikimų, turintis aukščiausią mirtingumo lygį. Nuolat mažinamas maisto kiekis vengimas tam tikrų produktų, noras fanatiškai kontroliuoti svorį ir kūno formas. Net esant labai mažam kūno svoriui, dažnai atrodo, kad kūnas per didelis. Anoreksija dažnai vystosi iš noro turėti kontrolę, jaustis pakankamai „gera“ ar saugi. Ji gali prasidėti kaip dieta – bet tampa gyvenimo būdu, klastinka liga, kuri gniuždo tiek protą, tiek kūną.
Ortoreksija
Tai obsesinis poreikis maitintis „švariai“, „sveikai“ ar „teisingai“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sveika gyvensena, bet iš tiesų tai tampa griežtu ir ribojančiu režimu. Jūs galbūt jaučiatės kalti ar net panikuojate, jei suvalgote „neteisingą“ maistą. Ortoreksija dažnai slepiasi po mitybos ideologijomis, bet atima lankstumą, socialinį gyvenimą ir emocinį saugumą.
ARFID (Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder) – pasireiškia maisto vengimu dėl tekstūros, kvapo, skonio ar trauminių patirčių. Jūs galite turėti ribotą valgomų produktų sąrašą, jausti stiprų pasibjaurėjimą maistu ar net bijoti nuryti. Dažnai serga vaikai.
OSFED (Other Specified Feeding or Eating Disorder) – tai netipiškos formos, kurios „neatitinka“ klasikinės diagnozės, bet sukelia tokį patį skausmą: dažnas kramtymas ir spjaudymas, naktiniai valgymo epizodai, nuolatinis badavimas su protarpiniais persivalgymais, kompensaciniai ritualai.
Kūno dismorfija ir savęs atmetimas
Valgymo sutrikimai dažnai eina kartu su iškreiptu kūno vaizdu. Galbūt jūs matote save veidrodyje kitaip nei mato aplinkiniai. Galbūt negalite žiūrėti į savo kūną, vengiate nuotraukų, nekenčiate tam tikrų vietų ar matuojate save kasdien. Tai – kūno dismorfijos sutrikimas, ir jis yra labai varginantis.
Daugelis mano klientų taip pat patiria nuolatinį savęs engimą: save kaltina, baudžia per ribojimą ar persivalgymą, gyvena mintyse „kai sulieknėsiu, tada galėsiu…“ Tai – ne gyvenimas. Tai – lėtinis savęs atmetimas, kurį galima pakeisti. Terapija padeda atkurti santykį su kūnu, kuriame dominuoja ne neapykanta, bet pagarba ir rūpestis.
Kiti simptomai
- Maisto triukšmas (food noise): kai mintys apie maistą, valgymą ar „ką valgysiu vėliau“ sukasi galvoje nuolat, net kai nesate alkani.
- Vakarinio persivalgymo sindromas: kai dieną laikotės „gerai“, o vakare paleidžiate viską – nes pavargote, nes „nusipelnėte“, nes emocijos liejasi.
- Chroniškas ribojimas: jūs visada „ant dietos“, visada kažko vengiate, visada planuojate, bet niekada nejaučiate laisvės ar pasitenkinimo.
- Socialinis atitrūkimas: bijote valgyti viešumoje, restoranų, švenčių ar net pasimatymų – nes maistas kelia stresą.
Kaip vyksta terapija?
Dirbu su žmonėmis, kuriems įprasti metodai neveikia – nes jų problema yra ne maiste, o gilesnėse vidinėse struktūrose. Čia susitinka Kognityvinė elgesio terapija (KET / CBT), hypnotherapy ir mitybos koučingas, kad sukurtume giliai transformuojantį gijimo procesą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
KET yra aukso standartas, kai kalbame apie valgymo, emocijų ir elgesio sunkumus. Ji padeda identifikuoti automatinį mąstymą, kuris jus sabotuoja: „Aš nesugebėsiu“, „Sugadinau dieną – jau nesvarbu“, „Jei nesu tobula – aš nieko verta“.
Mes dirbame su šių minčių šaknimis – ne paviršiumi. KET moko įrankių, kurie leidžia ne reaguoti impulsyviai, bet rinktis sąmoningai. Tai moksliškai pagrįsta terapija, kurios efektyvumas įrodytas dešimtimis klinikinių tyrimų, ypač gydant persivalgymo sutrikimą.
Hypnotherapy
Kai sąmonė išmoksta reaguoti kitaip – pasąmonė dar bando laikytis senų schemų. Čia pasitelkiu terapinę hipnozę, kad pasiektume giliausią elgesio sluoksnį: įpročius, impulsus, potraukius.
Hipnozės metu perprogramuojami automatiniai impulsai, mažėja maisto potraukis, sustiprėja savireguliacija. Ji ypač veiksminga dirbant su emociniais paleidikliais – kai maistas tampa vieninteliu nusiraminimo būdu. KET ir hipnozės kombinacija leidžia pasiekti greitesnius ir gilesnius rezultatus, nei naudojant vieną metodą.
(pvz., meta-analizė: Barabasz, 2007 – International Journal of Clinical and Experimental Hypnosis)
Svorio metimas – ne prioritetas, o galimas rezultatas
Pirmiausia – jūs gyjate. Jūsų santykis su maistu stabilizuojasi, kūnas grįžta į balansą. Tik tuomet, kai emocinis valgymas neutralizuojamas, svoris gali kristi natūraliai, be ribojimų ar kontrolės. Bet gijimo procese tai nėra tikslas – tai yra pasekmė sveikstančio santykio su savimi.
Viskas gali keistis.
Dirbu jautriai, su pagarba, bet ir aiškiai – padėdama jums išsivaduoti iš valgymo sutrikimų gniaužtų. Tai – gydantis, terapinis procesas, kuriame jūs vėl tampate savo gyvenimo šeimininku.
Jei visa tai jums skamba pažįstamai – parašykite man žinutę. Gydymas įmanomas. Ir jūs jo nusipelnėte.
